Tekst
Žaisliukas
Rodos, bėga dienos, Klausimas toks pat. Jau silpsta visos jėgos, Širdį skauda ten pat. Nežinau kas tau esu, Nesinori nieko galvoti. Pasiklydusi tarp jausmų, Apie ką daugiau svajoti? Nejau aš tau tik tiek verta? Nenoriu likt tokia nesuprasta...Tu kaip riteris esi drąsus, Išgyvenantis visus vargus. Nebijantis nieko, narsus, Pasiaukojantis dėl kitų žmogus. Nejau aš tau tik tiek verta? Nenoriu likt tokia nesuprasta... O aš tavęs vis laukiu dieną, rytą, Esu juk princesė bokšte uždaryta! Ir laukiu vis tavęs ant balto žirgo, Kada išgelbėsi mane iš bokšto šito! Tada susikibę už rankų, su juoku, Mes lakstysim ir skrisim abu Per kalnus ir jūras, net ten, kur baisu! O svarbiausia, jog mes vėl būsim kartu... Tiek daug kyla man minčių, Kad aš tau tik žaisliukas... Taip gesta daug manų vilčių... Pakabinsi ant Kalėdinės eglutės!.. Nejau aš tau tik tiek verta? Nenoriu likt tokia nesuprasta...